Socialiniuose tinkluose matomos istorijos apie greitai uždirbtus tūkstančius gali paskatinti investuotojus priimti skubotus sprendimus. Psichologė Jovita Kriukelytė ir „Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis investavimo planas neretai nustelbiamas noro kuo greičiau praturtėti.
Pasak ekspertų, finansiniai sprendimai tampa ypač jautrūs tada, kai žmogus savo rezultatus pradeda lyginti su aplinkinių pasiekimais. Tokį spaudimą dar labiau sustiprina socialiniai tinklai, kuriuose dažniausiai matoma tik sėkmė, o ne kelias iki jos, patirti nuostoliai ar prisiimti įsipareigojimai.
Socialiniuose tinkluose matoma ne visa finansinė realybė
Psichologės teigimu, jaunystėje finansinis nesaugumas gali būti susijęs ne tik su pajamų ar santaupų dydžiu. Šiuo gyvenimo laikotarpiu žmogus kuria savarankišką gyvenimą, profesinį kelią ir nori suprasti, kaip jam sekasi, palyginti su kitais.
Dėl to pinigai gali tapti ne vien praktiniu klausimu. Jie taip pat siejami su saugumo, kontrolės ir asmeninės sėkmės jausmu. Socialiniuose tinkluose matomi automobiliai, būstas, kelionės ar sėkmingos investicijos gali sudaryti įspūdį, kad kiti juda į priekį gerokai greičiau.
Tačiau banko eksperto vertinimu, vien iš viešai pateikiamų rezultatų neįmanoma suprasti, kiek žmogus iš tiesų investavo, kokią riziką prisiėmė ar kokių nuostolių patyrė anksčiau. Todėl savo finansinę pažangą racionaliau vertinti pagal asmeninius tikslus, o ne bandyti atkartoti kitų sėkmę.
FOMO gali paskatinti rizikingus sprendimus
Skubą investuoti dažnai sustiprina FOMO, arba baimė praleisti gerą progą. Žmogui gali atrodyti, kad aplinkiniai jau pasinaudojo galimybe uždirbti, o delsimas reiškia prarastą šansą.
Kuo stipresnis noras greitai pakeisti savo finansinę padėtį, tuo patrauklesni gali tapti sprendimai, žadantys greitą grąžą. Vis dėlto nuoseklus taupymas ir investavimas dažniausiai rezultatą duoda palaipsniui, todėl reikalauja daugiau kantrybės.
G. Dirkstys pabrėžia, kad investavimo rezultatų nereikėtų vertinti vien pagal kelių savaičių ar mėnesių pokyčius. Ypač jauni investuotojai turi svarbų pranašumą – laiką, leidžiantį siekti ilgalaikių tikslų ir išvengti sprendimų, paremtų trumpalaikėmis rinkos nuotaikomis.
Kada investavimas pradeda priminti lošimą?
Investavimas ir lošimas turi bendrą neapibrėžtumo elementą, tačiau esminį skirtumą lemia sprendimo priėmimo būdas. Jei investuotojas supranta, į ką investuoja, įvertina galimą riziką ir iš anksto numato, kaip elgsis vertei sumažėjus, jo veiksmai grindžiami planu.
Situacija keičiasi, kai pagrindiniu argumentu tampa sparčiai kylanti kaina, aplinkinių kalbos ar noras kuo greičiau „įšokti“ į populiarią investiciją. Tokiu atveju sprendime atsiranda lošimui būdinga logika.
Trumpalaikis kainos augimas neturėtų būti vienintelė priežastis pirkti ilgalaikę investiciją. Rinkos pokyčius veikia daug sunkiai prognozuojamų veiksnių, o pernelyg didelė rizika gali padidinti reikšmingų nuostolių tikimybę.
Dažnesni veiksmai ne visada reiškia geresnį rezultatą
Nepatyrę investuotojai neretai renkasi tuo metu populiarias turto klases ar akcijas, kurių kaina neseniai sparčiai kilo. Tačiau vien ankstesnis augimas neparodo, ar toks pasirinkimas bus tinkamas ateityje.
Investavimo platforma gali būti naudojama tiek reguliariems įnašams pagal ilgalaikis investavimo planas, tiek dešimtims spekuliacinių sandorių per dieną. Didesnis aktyvumas savaime negarantuoja geresnio rezultato, o dažnas blaškymasis tarp sektorių, turto klasių ar atskirų akcijų gali didinti ir finansinę, ir emocinę įtampą.
Ekspertų teigimu, rizika savaime nėra neigiama. Svarbiausia, kad ji būtų sąmoningai įvertinta, atitiktų žmogaus galimybes prisiimti galimus nuostolius ir neprieštarautų ilgalaikis investavimo planas tikslams.
Šaltinis: elta.lt
