Infliacijos grėsmė investuotojams vėl tampa vienu svarbiausių rinkos klausimų. Nors dirbtinio intelekto sektoriuje konkurencija spartėja, augančios energijos kainos Europoje verčia abejoti, ar palūkanų normos mažės taip greitai, kaip buvo tikėtasi.
„Swedbank“ vyresnysis finansinių produktų pardavimų specialistas Evaldas Luneckas apžvalgoje taip pat atkreipė dėmesį į santūrią rinkų reakciją į Kinijos ekonomikos skatinimo priemones. Tai rodo, kad investuotojai atsargiau vertina pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas.
„DeepSeek“ ir „Huawei“ stiprina konkurenciją AI rinkoje
Kinijos dirbtinio intelekto bendrovė „DeepSeek“, bendradarbiaudama su „Huawei“, pristatė atvirojo kodo įrankių rinkinį, skirtą „Ascend“ dirbtinio intelekto lustų programavimui. Tarp sprendimų minimas ir „TileLang“ – įrankis, vertinamas kaip alternatyva plačiai naudojamai „Nvidia“ CUDA platformai.
CUDA ekosistema ilgą laiką buvo vienas pagrindinių „Nvidia“ konkurencinių pranašumų. Ji leidžia kūrėjams kurti ir optimizuoti programas bendrovės lustams, todėl platesnis atvirojo kodo alternatyvų naudojimas galėtų ilgainiui mažinti technologinę priklausomybę nuo šio sprendimo.
„DeepSeek“ ir „Huawei“ iniciatyva taip pat atspindi Kinijos siekį stiprinti technologinį savarankiškumą. JAV taikomi eksporto ribojimai skatina šalies įmones kurti vietines dirbtinio intelekto technologijas ir puslaidininkių ekosistemą.
Energijos kainos didina spaudimą Europoje
Infliacijos grėsmė investuotojams ypač išryškėja Europoje, kur energijos kainų augimas vėl kelia kainų spaudimą. Vokietijoje metinė infliacija rugsėjį pasiekė 3,3 proc., o Ifo instituto apklausos parodė, kad vis daugiau įmonių planuoja kelti kainas dėl brangstančios energijos.
Infliacija didėjo ir kitose didžiosiose euro zonos ekonomikose. Prancūzijoje rugsėjį ji siekė 3 proc., Italijoje – 4,2 proc., o Ispanijoje pasiekė 5 proc. Tokie rodikliai rodo, kad kainų augimas gali ilgiau išlikti didesnis už Europos Centrinio Banko siekiamą lygį.
Investuotojai taip pat vertina riziką, kad artėjant žiemai energijos sąnaudos dar labiau didins įmonių veiklos kaštus. Tai gali daryti įtaką tiek vartotojų perkamajai galiai, tiek bendrovių pelningumui.
Kinijos priemonės rinkų neįtikino
Kinija paskelbė didžiausią ekonomikos skatinimo paketą nuo 2024 metų. Į jį įtrauktos hipotekos subsidijos ir išplėstos centrinio banko finansavimo programos prioritetiniams sektoriams.
Vis dėlto rinkų reakcija buvo santūri. Investuotojai priemones vertina labiau kaip pastangą išlaikyti planuojamą ekonomikos augimo tempą, o ne kaip sprendimą, kuris galėtų paskatinti platesnį vidaus paklausos atsigavimą.
Kinijos Valstybės taryba pažadėjo papildomą paramą ekonomikai, tačiau rinkos dalyviai tikisi ryžtingesnių veiksmų, kurie padėtų spręsti struktūrines paklausos silpnumo problemas. Aukštos energijos kainos papildomai spaudžia dalį šalies pramonės.
Tuo pat metu Kinijos kapitalo rinka išlieka patraukli tarptautinėms bendrovėms. Brazilijos geležies rūdos gamintoja „Vale“ svarsto pirmąją „panda“ obligacijų emisiją Kinijos vidaus rinkoje. Toks žingsnis atspindėtų siekį diversifikuoti finansavimo šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo JAV dolerio kapitalo rinkų.
Infliacijos grėsmė investuotojams šiuo metu susipina su technologijų konkurencija, energijos kainų svyravimais ir neaiškiomis pasaulio ekonomikos augimo perspektyvomis.
Šaltinis: elta.lt
