Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas rugsėjį siekė 47,65 punkto ir sugrįžo į liepos lygį. Nors po kelis mėnesius trukusio smukimo pramonės nuotaikos nebeprastėjo, rodiklis išliko žemiau neutralios 50 punktų ribos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, tai kol kas daugiau rodo lūkesčių stabilizaciją, o ne platesnį pramonės atsigavimą. Indeksas ties 47-48 punktų riba laikosi jau ketvirtą mėnesį.
Paklausa tebėra silpna
Rugsėjo duomenys rodo, kad įmonės prisitaiko prie sudėtingos rinkos aplinkos. Produkcijos atsargas, viršijančias įprastą lygį, turinčių įmonių dalis sumažėjo nuo 11 iki 8 proc., tačiau gaminių paklausą kaip mažesnę nei įprasta įvertino 31 proc. įmonių. Tai vienu procentiniu punktu daugiau nei rugpjūtį.
LPK atstovų teigimu, atsargų mažėjimas padėjo stabilizuoti bendrą rodiklį, tačiau nėra pagrindo teigti, kad paklausa jau pradėjo atsigauti. Pramonės įmonių sprendimus taip pat gali paveikti didesnės energijos kainų rizikos, griežtesnė pinigų politika ir geopolitinis neapibrėžtumas.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad rudens valstybės sprendimai turėtų mažinti verslo neapibrėžtumą ir sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į produktyvumą bei konkurencingumą.
Sektorių rezultatai išsiskyrė
Rugsėjį 50 punktų ribą viršijo keturi iš dešimties stebimų pramonės sektorių. Tai dvigubai daugiau nei rugpjūtį, tačiau penkiuose sektoriuose lūkesčiai per mėnesį pablogėjo.
- Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos indeksas siekė 59,48 punkto
- Metalo gaminių gamybos indeksas pakilo iki 56,50 punkto
- Guminių ir plastikinių gaminių gamybos indeksas padidėjo 9,15 punkto ir pasiekė 52,50 punkto
- Baldų gamybos indeksas išaugo iki 52,43 punkto, aukščiausio lygio nuo 2025 metų vasario
Didžiausias nuosmukis ir toliau fiksuojamas maisto pramonėje. Jos rodiklis rugsėjį sumažėjo iki 44,60 punkto ir krito jau penktą mėnesį iš eilės. Nuo balandį pasiekto 55,08 punkto lygio jis sumažėjo beveik 10,5 punkto ir tapo žemiausias nuo 2023 metų gruodžio.
Drabužių siuvimo sektoriaus indeksas nukrito iki 45,50 punkto, medienos gaminių gamybos siekė 46,90, o kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos rodiklis sudarė 47,48 punkto.
Silpniausi lūkesčiai išlieka chemijos pramonėje
Chemikalų ir chemijos produktų gamybos lūkesčiai antrą mėnesį iš eilės gerėjo, tačiau šis sektorius ir toliau išlieka silpniausias. Jo rodiklis pasiekė 35,43 punkto.
Tekstilės gaminių gamybos indeksas padidėjo nežymiai, iki 47,10 punkto. Tuo metu kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektoriuje rodiklis mažėja jau antrą mėnesį, nors išlieka aukščiausias tarp visų stebimų šakų.
Pramonės kryptį lems eksporto rinkos
LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, vien nedidelio bendro indekso pagerėjimo nepakanka kalbėti apie tvarų pramonės atsigavimą. Tam reikėtų ne tik stabilesnės gamybos, bet ir aiškesnio paklausos augimo.
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas artimiausiais mėnesiais priklausys nuo pagrindinių eksporto rinkų būklės, Europos pramonės ciklo, energijos kainų ir finansavimo sąlygų. Kadangi šalies pramonė stipriai orientuota į eksportą, ypač svarbūs bus Vokietijos ir kitų pagrindinių Europos rinkų atsigavimo ženklai.
LPK apskaičiuojamas rodiklis apibendrina įmonių vadovų vertinimus apie gamybą, jos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių. Didesnė nei 50 punktų reikšmė rodo optimistiškesnius lūkesčius, o mažesnis rodiklis signalizuoja atsargesnes verslo nuotaikas.
Šaltinis: elta.lt
