Pasiruošimas šildymo sezonui daugeliui Lietuvos gyventojų nėra prioritetas. Daugiau nei 6 iš 10 apklaustųjų teigia iš anksto papildomai netaupantys, nors šį sezoną šilumos energija gali brangti 13-25 proc.
Didžiausias žiemos išlaidas planuoja padengti iš einamųjų pajamų 48 proc. gyventojų. Dar 16 proc. sako nesiruošiantys, nes jų būsto išlaidos šaltuoju metų laiku reikšmingai nepadidėja.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos prognozėmis, šilumos energijos kainos šį sezoną gali augti. Sąskaitas papildomai didina ir 2026 metų pradžioje centriniam šildymui nuo 9 iki 21 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis. Rugsėjį viena kilovatvalandė šilumos su PVM kainavo apie 42 proc. daugiau nei prieš metus.
Dauguma išlaidų planuoti iš anksto nesiruošia
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad iš anksto žiemai ruošiasi beveik 3 iš 10 gyventojų. Apie 12 proc. būsimoms sąskaitoms kaupia santaupas, o kiek daugiau nei 17 proc. iš anksto mažina kitas išlaidas.
Banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos teigimu, didesnės šildymo sąskaitos mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms gali pastebimai paveikti mėnesio biudžetą. Todėl planuojant išlaidas iš anksto būtų galima išvengti staigaus kitų pirkinių ar paslaugų atsisakymo.
Tarp gyventojų, kurie žiemai ruošiasi iš anksto, maždaug 6 iš 10 renkasi ne taupyti, o mažinti nebūtinas išlaidas. Tai rodo, kad daliai namų ūkių atsidėti pinigų būsimoms sąskaitoms sudėtinga, todėl jie riboja didesnius pirkinius, pramogas ar kitas išlaidas.
Mažesnes pajamas gaunantys ruošiasi dažniau
Apklausos duomenimis, pasiruošimas šildymo sezonui labiausiai skiriasi priklausomai nuo namų ūkio pajamų. Iš anksto išlaidas planuoja:
- 39 proc. gyventojų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui neviršija 500 eurų per mėnesį
- 37 proc. gaunančių 501-700 eurų
- 18 proc. gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų
Didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau tikisi sąskaitas apmokėti iš einamųjų pajamų. Taip nurodė 56 proc. gyventojų, gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst. eurų, ir 55 proc. uždirbančių 1-1,5 tūkst. eurų. Mažiausių pajamų grupėje taip planuoja elgtis 38 proc. apklaustųjų.
Pagal amžių labiausiai išsiskiria 26-35 metų gyventojai. 15 proc. jų teigia taupantys būsimoms žiemos išlaidoms. Tuo metu 52 proc. 56 metų ir vyresnių žmonių sąskaitas planuoja padengti iš einamųjų pajamų. Pensininkų grupėje apie 35 proc. pinigus atideda arba mažina išlaidas, tačiau maždaug 63 proc. papildomai nesiruošia.
Kaip planuoti būsimas sąskaitas?
Ekspertas rekomenduoja remtis praėjusio šildymo sezono sąskaitomis. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kiek kainavo šildymas šalčiausią mėnesį, o šiai žiemai numatyti bent 25 proc. didesnę sumą. Norint turėti didesnę atsargą, siūloma planuoti apie 40 proc. daugiau.
Pavyzdžiui, jeigu praėjusią žiemą sąskaita siekė 120 eurų, šį sezoną jai vertėtų numatyti apie 150-170 eurų. Net jei visos sumos iš anksto sukaupti nepavyktų, atidėta dalis galėtų sumažinti finansinį spaudimą.
- Pinigus šildymui atsidėti iškart gavus atlyginimą ar pensiją
- Santaupas laikyti atskirai nuo kasdienėms išlaidoms skirtų pinigų
- Laikinai sumažinti nebūtinus pirkinius, prenumeratas, užsakymus į namus ar pramogas
- Iš anksto pasitikrinti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija
- Jeigu lėšų sąskaitai gali pritrūkti, dar prieš susidarant skolai kreiptis į paslaugos teikėją
Apklausa apie finansinį pasirengimą šildymo sezonui atlikta 2026 metų rugsėjo 16-26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
Šaltinis: elta.lt
