Dirbtinio intelekto patarimai apie sveikatą gali atrodyti aiškūs ir profesionalūs, tačiau tai nereiškia, kad jie tinkami konkrečiam žmogui. Lietuvos vartotojų institutas įspėja, kad tokie atsakymai gali paskatinti priimti netinkamus sprendimus dėl gydymo, vaistų ar gyvensenos.
Dirbtinio intelekto sistema negali patikrinti, ar vartotojo pateikta informacija yra tiksli ir išsami. Ji taip pat neatlieka klinikinės apžiūros ir negali tiesiogiai įvertinti žmogaus sveikatos būklės.
Įtikinamas atsakymas ne visada yra teisingas
Žmogus gali sistemai pateikti informaciją apie simptomus, vartojamus vaistus, tyrimų rezultatus ir kitas aplinkybes. Atsakymas tokiu atveju gali būti labai konkretus, tačiau jame vis tiek gali trūkti svarbių duomenų arba būti netikslių išvadų.
Lietuvos vartotojų instituto vadovė dr. Zita Čeponytė pabrėžia, kad klaidinga informacija nebūtinai atrodo klaidinga. Ji gali būti pateikta aiškiai, nuosekliai ir įtikinamai, todėl vien atsakymo forma nėra pagrindas juo pasitikėti.
DI gali būti naudingas ieškant bendro pobūdžio informacijos, aiškinantis medicinos terminus ar ruošiantis pokalbiui su gydytoju. Tačiau tokios pagalbos nereikėtų laikyti individualia konsultacija, ypač kai sprendžiama dėl gydymo, vaistų vartojimo, maisto papildų, mitybos ar kitų gyvensenos pokyčių.
Nuoroda į šaltinį negarantuoja atsakymo patikimumo
Kai kurios DI sistemos prie atsakymų pateikia nuorodas į informacijos šaltinius. Vis dėlto pati nuoroda neįrodo, kad visas atsakymas yra teisingas. Reikia įsitikinti, ar nurodytame šaltinyje iš tiesų pagrindžiama pateikta išvada, ar informacija nėra pasenusi ir ar ją galima taikyti konkrečioje situacijoje.
Vartotojui tai įvertinti gali būti sudėtinga, ypač kai atsakymas skamba užtikrintai. Dėl to dirbtinio intelekto patarimai neturėtų tapti vieninteliu pagrindu keičiant gydymą ar priimant kitus svarbius sprendimus dėl sveikatos.
Tyrimai parodė galimų pavojingų klaidų
Netiksli sveikatos informacija egzistavo ir iki DI sistemų išpopuliarėjimo. Kadiso universiteto mokslininkų 2021 metais paskelbtoje sisteminėje apžvalgoje apibendrinti 69 tyrimai apie socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.
Apžvalgoje nurodyta, kad tyrimuose apie mitybą ir valgymo sutrikimus netikslios informacijos dalis siekė apie 36 proc. Tyrimuose apie ligas, įskaitant lėtines neinfekcines ligas ir pandemijas, netikslaus turinio dalis sudarė apie 40 proc.
2024 metais Australijos mokslininkai įvertino 100 GPT-3.5 parengtų pacientams skirtų išrašymo iš ligoninės instrukcijų. 18 proc. jų buvo nustatyta DI sukeltų problemų, galėjusių pakenkti pacientams. Tarp tokių atvejų buvo išgalvota informacija ir nurodymai vartoti vaistus, kurių nebuvo pirminiame išraše.
Vienu atveju sistema pakeitė epilepsijai gydyti skirto vaisto vartojimo nurodymą ir paros dozę padidino nuo 800 iki 1600 miligramų. Tai rodo, kad mediciniškai reikšminga klaida gali būti pateikta taip pat aiškiai kaip ir teisinga informacija.
Netiksli informacija gali pakeisti žmogaus sprendimus
Ypač didelę reikšmę tai gali turėti lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai ir kontrolei. Kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo cukrinį diabetą, vėžį ir lėtines kvėpavimo takų ligas.
Netinkamas atsakymas gali paskatinti be pagrindo atsisakyti tam tikrų produktų, vartoti nereikalingus maisto papildus, savarankiškai keisti gydymą, atidėti kreipimąsi į gydytoją arba pervertinti vieno produkto ar metodo naudą.
Lietuvos vartotojų institutas taip pat atkreipia dėmesį, kad net mokslu pagrįstos bendros rekomendacijos turi būti pritaikytos konkrečiam žmogui. Vertinant sveikatos sprendimus svarbios jo būklė, poreikiai, galimybės ir gyvenimo aplinkybės.
Šaltinis: elta.lt
