Širdies ligų simptomai vyrams ir moterims gali pasireikšti skirtingai, o ligų rizika įvairiais gyvenimo etapais taip pat nėra vienoda. Kardiologė Rūta Masiulienė atkreipia dėmesį, kad moterims pavojingi požymiai kartais palaikomi paprastu nuovargiu, stresu ar virškinimo sutrikimais.
Pasak gydytojos, vertinant širdies ir kraujagyslių sveikatą svarbu atsižvelgti į amžių, hormoninius pokyčius, gyvenimo būdą, paveldimumą ir gretutines ligas. Šie veiksniai lemia ne tik riziką susirgti, bet ir tai, kaip liga pasireiškia.
Vyrams širdies ligos dažnai nustatomos anksčiau
Vyrams ateroskleroziniai procesai paprastai išryškėja jaunesniame amžiuje. Jų arterijose dažniau nustatoma sunkesnė aterosklerozė, todėl miokardo infarktas vidutiniškai ištinka maždaug dešimtmečiu anksčiau nei moteris.
Moterų rizika labiau didėja vyresniame amžiuje, ypač artėjant menopauzei ir po jos. Iki menopauzės organizme gaminami estrogenai palankiai veikia kraujagyslių funkciją ir lipidų apykaitą, tačiau tai nėra visiška apsauga. Širdies ir kraujagyslių ligomis gali sirgti ir jaunos moterys.
Mažėjant estrogenų kiekiui, gali keistis cholesterolio apykaita, kraujagyslių būklė, kūno riebalų pasiskirstymas ir kiti metaboliniai rodikliai. Dėl to šiame gyvenimo etape svarbu iš naujo įvertinti bendrą širdies ligų riziką.
Krūtinės skausmas nėra vienintelis pavojingas požymis
Miokardo infarktas dažniausiai siejamas su spaudimu, veržimu ar sunkumu krūtinėje. Nemalonūs pojūčiai gali plisti į ranką, petį, kaklą, nugarą ar žandikaulį. Vis dėlto moterims kartu dažniau gali pasireikšti ir kiti simptomai.
- ryškus dusulys
- pykinimas
- neįprastas silpnumas
- staiga sustiprėjęs nuovargis
- širdies plakimas ar permušimai
- svaigulys
- kojų tinimas
Širdies ligų simptomai gali atsirasti ne tik staiga. Į gydytoją verta kreiptis ir tuomet, kai žmogus pradeda greičiau pavargti eidamas įprastu tempu, nebegali be sustojimo užlipti laiptais ar fizinio krūvio metu ima trūkti oro. Tokie požymiai būdingi įvairioms būklėms, tačiau gali rodyti ritmo sutrikimus, išeminę širdies ligą ar širdies nepakankamumą.
Staigus stiprus arba nepraeinantis krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač kartu su dusuliu, šaltu prakaitu, pykinimu ar dideliu silpnumu, yra priežastis nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Laukti, kol savijauta pagerės savaime, tokiais atvejais nereikėtų.
Nėštumo komplikacijos gali rodyti didesnę riziką
Vertinant moters širdies ir kraujagyslių ligų riziką, svarbi gali būti ir nėštumo istorija. Didesnė rizika vėliau susidurti su sveikatos problemomis siejama su preeklampsija, nėštumo metu padidėjusiu kraujospūdžiu, gestaciniu diabetu, priešlaikiniu gimdymu ir pasikartojusiais nėštumo praradimais.
Apie tokias būkles moteris turėtų informuoti šeimos gydytoją ir kardiologą. Ši informacija padeda tiksliau įvertinti ilgalaikę riziką ir nuspręsti, kuriuos sveikatos rodiklius reikėtų stebėti atidžiau.
Preeklampsija siejama su didesne vėlesnės arterinės hipertenzijos, vainikinių arterijų ligos, insulto ir širdies nepakankamumo rizika. Gestacinis diabetas taip pat svarbus, nes po jo padidėja tikimybė ateityje susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, kuris yra vienas iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Pasitikrinti verta nelaukiant pirmųjų rimtų simptomų
Širdies ligų simptomai nėra vienintelė priežastis kreiptis į gydytoją. Riziką svarbu vertinti ir tuomet, kai žmogus jaučiasi gerai, tačiau turi padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio sutrikimų, cukrinį diabetą ar kitų rizikos veiksnių.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje gali dalyvauti 40-60 metų vyrai ir moterys. Patikrų dažnis priklauso nuo nustatytos rizikos ir gali siekti nuo vienerių iki ketverių metų. Pajutus nebūdingus simptomus ar turint rizikos veiksnių, į kardiologą rekomenduojama kreiptis nelaukiant nustatyto amžiaus.
Šaltinis: elta.lt
