Podagra nėra sezoninė liga, tačiau atvėsus orams gali susidėti keli veiksniai, didinantys priepuolio riziką. Specialistai primena, kad podagros priepuolio požymiai neretai pasireiškia labai staiga, o vien normalus šlapimo rūgšties tyrimas ligos neatmeta.
„Hila“ gydytoja reumatologė Marija Montvydaitė atkreipia dėmesį, kad podagra vis dar apipinta mitais. Dėl jų liga gali būti per vėlai atpažįstama, o gydymas apsiriboti tik atskirų skausmingų priepuolių slopinimu.
Kodėl rudenį gali padidėti priepuolių rizika?
Atvėsus orams žmonės dažnai geria mažiau skysčių, renkasi sotesnį maistą ir mažiau juda. Žemesnėje temperatūroje uratų kristalai taip pat prasčiau tirpsta, todėl gali lengviau kauptis nuo kūno centro nutolusiuose sąnariuose.
Troškulio pojūtis rudenį dažnai būna silpnesnis, tačiau pakankamas skysčių vartojimas išlieka svarbus. Didelė dalis šlapimo rūgšties iš organizmo pašalinama per inkstus.
Keičiantis mitybai, vasariškus lengvesnius patiekalus gali pakeisti daugiau mėsos turintis maistas. Mažesnis fizinis aktyvumas taip pat gali prisidėti prie svorio augimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie siejami su podagra.
Skausmas gali prasidėti per kelias valandas
Vienas būdingiausių podagros priepuolio požymių yra itin staigi pradžia. Žmogus vakare gali jaustis gerai, o paryčiais pabusti nuo stipraus sąnario skausmo, tinimo ir paraudimo.
Pasak gydytojos, kartais sąnarys tampa toks jautrus, kad skausmą sukelia net lengvas antklodės prisilietimas. Dažniausiai pažeidžiamas kojos didžiojo piršto pamatinis sąnarys, tačiau uždegimas gali prasidėti ir čiurnoje, kelyje ar kituose pėdos sąnariuose.
Pirmieji priepuoliai ne visada būna itin stiprūs. Kai kuriais atvejais jie trunka trumpiau ir praeina savaime, todėl žmogus gali nesikreipti į medikus. Vis dėlto pasikartojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami.
Podagra taip pat nėra vien vyresnių vyrų liga. Ja gali sirgti ir moterys, ypač po menopauzės, o esant genetiniam polinkiui ar tam tikriems medžiagų apykaitos sutrikimams liga gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje.
Vien šlapimo rūgšties tyrimo nepakanka
Dažnas klaidingas įsitikinimas, kad podagrą galima patvirtinti arba atmesti vien pagal šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje. Tačiau ūmaus priepuolio metu šis rodiklis gali būti normalus ar net sumažėjęs.
Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija taip pat savaime nereiškia, kad žmogus serga podagra. Kai rodiklis padidėjęs, bet nėra būdingų simptomų, ši būklė vadinama besimptome hiperurikemija.
Diagnozuodami gydytojai vertina priepuolio pobūdį, gretutines ligas ir kitus rizikos veiksnius. Prireikus gali būti atliekamas sąnarių ultragarsinis tyrimas, padedantis nustatyti aktyvų uždegimą ir uratų kristalų sankaupas.
Mityba svarbi, bet ne visada pakeičia gydymą
Gyvenimo būdas turi įtakos ligos eigai, tačiau podagra nėra vien netinkamos mitybos pasekmė. Specialistė rekomenduoja riboti didelius raudonos mėsos ir subproduktų kiekius, kai kurias žuvis, jūros gėrybes, fruktoze saldintus gėrimus ir alkoholį, ypač alų bei stipriuosius gėrimus.
Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių, palaikyti normalų kūno svorį ir reguliariai judėti pagal individualias galimybes. Ūmaus priepuolio metu stipriai uždegto sąnario mankštinti nereikėtų, jam reikalinga ramybė.
Gydymo pradžioje priepuoliai gali padažnėti
Pradėjus mažinti šlapimo rūgšties koncentraciją, podagros priepuolio požymiai kurį laiką gali pasikartoti dažniau. Taip nutinka todėl, kad pradeda mobilizuotis audiniuose susikaupusios uratų sankaupos. Tai nebūtinai reiškia, kad vaistas netinka ar liga pablogėjo.
Dėl šios priežasties gydymas dažnai pradedamas nuo mažesnės dozės ir ji didinama palaipsniui. Jeigu pacientas jau nuolat vartoja šlapimo rūgštį mažinantį vaistą, pavyzdžiui, alopurinolį, prasidėjus priepuoliui jo paprastai nenutraukia, o ūmus uždegimas gydomas atskirai.
Ilgalaikio gydymo tikslas – pasiekti ir išlaikyti pakankamai mažą šlapimo rūgšties koncentraciją. Dažniausiai siekiama mažesnės nei 360 µmol/l koncentracijos, o sergant sunkesne podagra – mažesnės nei 300 µmol/l.
Šaltinis: elta.lt
