Energijos kainų augimas gali tapti ne tik laikinu iššūkiu, bet ir platesnės infliacijos bangos pradžia. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad ilgiau išliekančios aukštos energijos kainos gali palaipsniui paveikti maistą, prekes ir paslaugas.
Kol kas euro zonoje labiausiai brangsta energetikos prekės. Maisto kainos, kitų prekių ir paslaugų augimas dar nėra toks ryškus, todėl gali susidaryti įspūdis, kad infliacijos problema apsiriboja vien energetika. Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, panašus procesas jau buvo matomas 2021-2022 metais.
Brangesnė energija didina verslo sąnaudas
Ankstesnė infliacijos banga taip pat prasidėjo nuo energijos kainų. Vėliau brangimas persidavė maistui, įvairioms prekėms ir paslaugoms, nes energija yra svarbi gamybos, transporto, logistikos bei prekybos sąnaudų dalis.
Kuo ilgiau energija išlieka brangi, tuo didesnė tikimybė, kad verslas dalį išaugusių kaštų perkels vartotojams. Lietuvoje gyventojai kol kas didelio maisto kainų šuolio nejaučia, o kai kurių produktų kainos netgi mažėja. Tačiau platesni maisto kainų indeksai jau rodo didėjantį spaudimą.
Tai reiškia, kad energijos kainų augimas parduotuvių lentynose gali būti pastebimas ne iš karto. Poveikis vartotojams gali stiprėti tuomet, jei energetikos kainos aukštame lygyje išsilaikys ilgesnį laiką.
Infliacija gali persikelti į atlyginimus
Mauricas infliacijos plitimą lygina su sniego gniūžte. Iš pradžių ji apima vieną ekonomikos dalį, tačiau laikui bėgant gali įtraukti maistą, kitas prekes, paslaugas ir atlyginimus.
Ilgiau kylant kainoms, darbuotojai siekia didesnio darbo užmokesčio, kad kompensuotų prarandamą perkamąją galią. Vakarų Europoje papildomą reikšmę turi kolektyviniai susitarimai, o darbo skelbimų statistikoje jau matomas stiprėjantis spaudimas atlyginimams.
Jeigu darbo užmokestis pradeda sparčiau vytis infliaciją, įmonių sąnaudos dar labiau išauga. Tokiu atveju kainų augimas gali tapti atkaklesnis ir sunkiau sustabdomas.
Rinkos laukia didesnių palūkanų
Besikeičiantys infliacijos lūkesčiai jau veikia ir palūkanų normų prognozes. Anksčiau finansų rinkose buvo tikimasi, kad palūkanos kils, tačiau neperžengs 3 proc. ribos. Dabar vertinama, kad EURIBOR gali viršyti 3 proc. ir galbūt priartėti prie 3,5 proc.
Jeigu toks scenarijus pasitvirtintų, didesnių palūkanų poveikis kitų metų pradžioje būtų juntamas ne tik būsto paskolas turintiems gyventojams. Brangesnis skolinimasis mažintų vartojimo ir investicijų galimybes, o tai galėtų slopinti ekonomikos augimą.
Pasak ekonomisto, pagrindinis klausimas šiuo metu yra ne tai, ar energija pabrango, bet ar pavyks sustabdyti kainų augimą ankstyvame etape. Priešingu atveju gali pasikartoti 2021-2022 metų scenarijus, kai nuo energetikos prasidėjusi infliacija palaipsniui išplito po visą ekonomiką.
Šaltinis: elta.lt
