Prancūzijos skolų krizė kol kas nėra neišvengiama, tačiau augančios skolinimosi kainos ir politinis neapsisprendimas vis labiau spaudžia šalies viešuosius finansus. „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus teigia, kad dabartinės problemos yra veikiau chroniškos nei ūmios, tačiau jų sprendimas priklausys nuo politinės valios.
Pastaruoju metu brangsta valstybių skolinimasis visame pasaulyje. Investuotojai reikalauja didesnės grąžos dėl infliacijos, geopolitinių sukrėtimų ir neaiškios centrinių bankų pinigų politikos. Daugelyje išsivysčiusių šalių dešimties metų skolinimosi kaina per metus padidėjo 0,7-1,2 procentinio punkto.
Palūkanų augimą lemia ne tik didesnė rizika. Po pandemijos spartesnis nominalus pasaulio ekonomikos augimas, aktyvesnės investicijos į dirbtinį intelektą, infrastruktūrą ir gynybą didina konkurenciją dėl kapitalo. Prie pasaulio obligacijų rinkos pokyčių prisideda ir Japonija, kurios investuotojai dėl geresnės grąžos šalies viduje mažiau lėšų nukreipia į užsienio skolos vertybinius popierius.
Prancūzijos skolinimosi kaina išaugo
Didžiausias dėmesys šiuo metu krypsta į Prancūziją. Šalies skola artėja prie 120 proc. bendrojo vidaus produkto, o biudžeto deficitas siekia apie 5 proc. BVP. Pasak V. Šimkaus, Prancūzijai sunku pagerinti padėtį dėl didelio politinio pasipriešinimo išlaidų mažinimui.
Prancūzijos dešimties metų obligacijų pajamingumas spalio pradžioje siekė apie 4,9 proc., o Vokietijos – maždaug 3,5 proc. Skirtumas tarp abiejų šalių skolinimosi kainų išaugo iki maždaug 1,5 procentinio punkto ir pasiekė lygį, nematytą nuo 2011 metų skolų krizės. ([lemonde.fr](https://www.lemonde.fr/en/economy/article/2026/10/02/debt-storm-hits-france-as-interest-rates-reach-highest-level-since-2002_6758177_19.html?utm_source=openai))
Istoriškai Prancūzija už skolą mokėdavo apie 0,5 procentinio punkto daugiau nei Vokietija, tačiau pastaruoju metu rinkos daug griežčiau vertina šalies fiskalinę padėtį. Įtampą didina protestai ir artėjantys prezidento rinkimai, nes pagrindinių politinių jėgų siūlymai kol kas nesuteikia investuotojams aiškaus ilgalaikio sprendimo.
Artimiausiu metu valstybės bankrotas negresia
Nepaisant išaugusio spaudimo, Prancūzijos skolų krizė neturėtų greitai virsti valstybės nemokumu. Šalies skolos struktūra yra palanki: vidutinė obligacijų trukmė siekia apie 8,5 metų, o didelė dalis skolos išleista tuo metu, kai palūkanos buvo mažos.
Praėjusiais metais Prancūzija skolos aptarnavimui skyrė kiek daugiau nei 2 proc. BVP. Jei dabartinės sąlygos nesikeistų, per penkerius metus ši našta galėtų padvigubėti. Palyginimui, Jungtinės Valstijos palūkanoms jau dabar skiria apie 5 proc. BVP, o ši dalis ateityje gali dar didėti.
Prancūzijai kasmet reikia refinansuoti apie 18 proc. BVP vertės skolos. Tai gerokai mažiau nei Jungtinėms Valstijoms, kurios turi daug trumpesnės trukmės skolą. Todėl dabartinės problemos yra rimtos, tačiau jų poveikis finansams išsiskleis palaipsniui.
Didžiausias iššūkis – socialinės išlaidos
Pagrindine Prancūzijos viešųjų finansų problema laikoma itin dosni socialinės apsaugos sistema. Pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms skiriama apie 32 proc. BVP, maždaug 5 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai euro zonoje.
Oficialus pensinis amžius šalyje siekia beveik 63 metus, tačiau vidutinis prancūzas į pensiją išeina maždaug 61 metų. Be to, dalis valstybės tarnautojų pensijų išlaidų atsispindi ne socialinės apsaugos, o kitų sričių, įskaitant švietimą ir gynybą, biudžetuose.
Analitiko vertinimu, socialinių išlaidų priartinimas prie Europos Sąjungos vidurkio galėtų gerokai pagerinti Prancūzijos fiskalinę padėtį. Vis dėlto būtent tokie sprendimai kelia didžiausią visuomenės ir politinių jėgų pasipriešinimą.
ECB turi priemonių, tačiau reikalingos reformos
Europos skolų krizės metu Europos centrinis bankas neturėjo tiek daug priemonių, kiek jų turi dabar. ECB gali pasitelkti Transmisijos apsaugos priemonę, leidžiančią tam tikromis sąlygomis įsikišti į obligacijų rinką ir mažinti nepagrįstą finansavimo sąlygų išsiskyrimą euro zonos valstybėse. ([ecb.europa.eu](https://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2022/html/ecb.pr220721~973e6e7273.es.html?utm_source=openai))
Tačiau ši pagalba nėra besąlygiška. Valstybė turi atitikti nustatytus kriterijus ir rodyti pastangas stabilizuoti savo viešuosius finansus. Todėl politinis neapsisprendimas dėl išlaidų mažinimo gali apriboti ir ECB galimybes veiksmingai sušvelninti spaudimą.
V. Šimkus mano, kad artimiausiu metu nauja euro zonos skolų krizė mažai tikėtina. Vis dėlto Prancūzija iki rinkimų veikiausiai skolinsis brangiau nei kaimyninės šalys. Investuotojams didesnės obligacijų palūkanos gali tapti patrauklia alternatyva akcijoms, tačiau ilgalaikių obligacijų kainos dėl palūkanų ir infliacijos pokyčių gali smarkiai svyruoti.
Šaltinis: elta.lt
