Pietų Teksase, netoli Corpus Christi esančioje priekabų gyvenvietėje, tarp įprastų namų buvo aptikta paslaptinga šešių klasikinių „Chevrolet Corvette“ automobilių kolekcija.
Daug metų slėpta kolekcija į dienos šviesą iškėlė ne tik išlikusius unikalius modelius, bet ir įdomią kolekcininkų derybų istoriją, kuri tapo puikiu pavyzdžiu, kaip skiriasi tikros vertės ir restauracijos projektų mašinų rinka.
Derybų epicentre atsidūrė žinomas amerikiečių kolekcionierių automobilių supirkėjas Johnas Clay Wolfe’as, ilgus metus vadovaujantis įmonei „GiveMeTheVIN“ ir ieškantis tokių retenybių visose Jungtinėse Valstijose.
Šešių „Corvette“ kolekcija Teksaso pietuose – nuo projektų iki rečiausių variklių
Šią kolekciją daugybę metų kaupė viena vietos šeima – jų rankose per keturis dešimtmečius buvo sukaupta 30-40 „Corvette“ automobilių. Dalį jų šeima naudojo kasdien, kiti ilgus metus stovėjo kaip neužbaigti projektai.
Nepaisant bendros markės ir pavadinimo, šeši aptikti automobiliai skyrėsi tiek būkle, tiek verte, todėl nesunku suprasti, kodėl derybos tapo tokios intensyvios.
1. 1965 m. „Corvette“ kabrioletas, „Big Block 396“
Vienas svarbiausių įsigytų kolekcijos modelių – 1965-ųjų metų „Corvette“ kabrioletas su originaliu, atitinkančiu važiuoklės numerį („matching-numbers“) 396 kubinių colių (6,5 litro) V8 varikliu.
Šis variklis išvysto net 425 AG ir sujungtas su keturių laipsnių mechanine pavarų dėže. 1965 m. „Chevrolet“ pagamino tik 2 157 tokius „Corvette“, tad tokio modelio retumas reikšmingai didina vertę. Kolekcionierius J. C.
Wolfe tokiam automobiliui negalėjo atsispirti ir nutarė, kad verta sumokėti didžiąją dalį pasiūlytos sumos būtent už jį.
2. 1967 m. „Corvette“ kabrioletas, „Big Block 427“
Antroji pirkimo žvaigždė – 1967-ųjų metų „Corvette“ su taip pat originaliu, numerius atitinkančiu 427 kubinių colių (7,0 litrų) V8 varikliu, kurio galia – net 435 AG.
Šis variklis aprūpintas trimis dviejų kamerų karbiuratoriais („tri-power“ sistema) ir jį lydi dar viena keturių laipsnių mechaninė pavarų dėžė.
Tai galingiausias ir naujausias visos kolekcijos automobilis ir labiausiai kolekcininko dairytas.
3. 1954 m. „Corvette“ „Blue Flame“
Kolekcijoje liko neužbaigtais projektas laikomas 1954-ųjų metų „Corvette“ su originaliu šešių cilindrų „Blue Flame“ varikliu.
Tokie ankstyvieji „Corvette“ modeliai automobilių istorijoje turi ypatingą vietą, tačiau konkretus automobilis buvo neužbaigtas ir reikalauja nemažai restauravimo darbų.
4. 1962 m. „Corvette“ su originaliu V8 bloku
Tarp likusių automobilių – 1962-ųjų metų „Corvette“, kuris vis dar išlaikė originalų variklio bloką ir turi keturių laipsnių mechaninę pavarų dėžę.
Šis automobilis taip pat įtrauktas į projektinių restauracijų sąrašą, nes jam trūksta ne vienos detalės iki pilnai autentiškos būklės.
5. 1964 m. „Corvette“ pertvarkytas iš kuro įpurškimo į karbiuratorių
Vienas automobilis – 1964-ųjų „Corvette“, kuris kadaise turėjo kuro įpurškimo sistemą, tačiau per laiką buvo perdarytas į tradicinį karbiuratorių.
Tokie pokyčiai sumažina kolekcinę vertę, nes nutraukiamas originalumo faktas.
6. 1967 m. „Corvette“ su vėlesnio modelio įpurškimu
Šio automobilio „matching-numbers“ reputacija buvo prarasta, nes jame sumontuota vėlesnių metų kuro įpurškimo sistema, neatitinkanti originalo.
Modifikacijos sumažino istorinę bei rinkos vertę ir privertė kolekcionierių susilaikyti nuo pirkimo.
Kolekcininko sprendimai ir derybų niuansai
Šeima, kuri kaupė „Corvette“, iš pradžių už visą šešetą tikėjosi gauti 390 tūkst. dolerių. J. C. Wolfe svarstė pasiūlyti 300 tūkst., tačiau 320 tūkst. dolerių buvo jo finansinė riba.
Kadangi susitarimo pasiekti nepavyko, pirkėjas susitelkė į du brangiausius ir autentiškiausius automobilius – už 1965 ir 1967 metų „Corvette“ sumokėjo bendrą 175 tūkst. dolerių sumą.
Likusieji, nors ir įdomūs, buvo potencialiai rizikingi dėl nenutrūkstamos restauracijos ir galimų papildomų išlaidų. Informacijos šaltinis – šį atradimą pirmiausia aprašė „Motor1“, remdamasi J. C.
Wolfe ir „Corvette Blogger“ duomenimis. „Motor1“
Ką vertėtų žinoti ieškant klasikinių „Corvette“?
J. C.
Wolfe primena pagrindinę kolekcininkų taisyklę: brangiausią vertę išlaiko tik autentiški, pilnai užbaigti automobiliai, kurių numeriai sutampa su originaliais gamykliniais duomenimis.
Kolekcionierius pataria rinktis pilnai restauruotą ar originalesnį egzempliorių, o pusiau užbaigti projektai dažnai reikalauja papildomų investicijų ir neatneša lauktos grąžos.
Ši neeilinė istorija puikiai iliustruoja skirtumą tarp išsvajoto kolekcinio automobilio ir rizikingos projektinės investicijos.
